Biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai | Feliksnavis

Biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai

Informacija apie produktą

Montavimas

1. Valymo įrenginio transportavimas ir sandėliavimas

Prieš talpinant įrenginį į transporto priemonę būtina įsitikinti, kad joje nėra aštrių iškyšų, kurios galėtų pažeisti įrenginio korpusą. Dažniausiai įrenginys transportuojamas vertikalioje pozicijoje, kūgine dalimi į viršų, ant jos uždedant dangtį (žr. 1 pav.), tačiau įmanomas įrenginio transportavimas ir horizontalioje padėtyje (žr. 2 pav.). Norint išvengti įvairių pažeidimų transportavimo metu, valymo įrenginį būtina gerai pritvirtinti. Tvirtinimui naudokite GRP, nailoninius ar kitokius ne metalinius diržus.


2. Pasiruošimas statybos darbams

Norint, jog darbai vyktų sklandžiai, reikalingi ne tik nuotekų valymo įrenginiai. Prieš pradedant darbus reikia pasirūpinti ir papildomomis medžiagomis, įrankiais bei technika. Derėtų nepamiršti:

  • geros kokybės klijų-hermetiko (Wurth Bond+Seal ir pan.);
  • kniedžių M4x30 A2 arba nerūdijančio plieno varžtų DIN7337 M4x35 A2;
  • užpilo: rupaus grunto (žvyras arba smėlis, dalelės 3–20 mm dydžio);
  • reikiamo diametro PVC lauko kanalizacijos vamzdžių;
  • reikiamo diametro PVC vamzdžių arba žarnos oro nuvedimui;
  • elektros kabelio 3 x 1,5 kW, 220 V (jeigu orapūtė montuojama lauke, šalia valymo
    įrenginio);
  • apsauginio šarvo elektros kabeliui (jeigu orapūtė montuojama lauke, šalia valymo
    įrenginio);
  • kastuvų, ekskavatoriaus su kaušu;
  • darbo saugos priemonių (liemenių, šalmų ir t.t.).

Be to, nepamirškite pasirūpinti vandens tiekimu statybvietėje. Šie prietaisai, įrenginiai ir vanduo yra būtini norint užtikrinti gerą darbo rezultatą.


3. Vietos parinkimas

Vieta, kur dažniausiai montuojami valymo įrenginiai, turi būti parinkta taip, kaip nurodyta statinio techniniame projekte. Jeigu nuotekų valyklai projekto nėra, parenkite jį tinkamai, vadovaudamiesi STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedu. Valymo įrenginys turi būti sumontuotas tokioje vietoje, kad asenizacinė mašina galėtų patogiai jį pasiekti. Svarbu paminėti, jog nerekomenduojama įrangos montuoti tokioje sklypo vietoje, kur kaupiasi lietaus vanduo.


4. Statybos darbai, įrenginio montavimas

Žemės darbai turi būti vykdomi vadovaujantis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ bei statinio techniniu ir (arba) darbo projektu.


5. Duobės iškasimas

Duobė nuotekų valymui kasama dviem etapais:

1. Duobė kasama ekskavatoriumi, bet iki galo neiškasama, paliekama 20–30 cm iki numatytos projektinės altitudės.

2. Toliau kasama rankiniu būdu, kad valymo įrenginiai atsiremtų ant nesujudinto grunto.

 

1 lentelė. Nuotekų valymo įrenginių modeliai bei matmenys


6. Duobės užkasimas (užpylimas)

 

Atlikus valymą būtina tinkamai užkasti duobę. Darbas atliekamas šiais etapais:

1. Pirmiausia svarbu paminėti, jog duobė privalo likti sausa, todėl esant aukštiems gruntiniams vandenims, vanduo iš duobės dugno šalinamas naudojant siurblį.

2. Užpilas, t. y. purus gruntas tankinamas vandeniu ir (arba) naudojant grunto tankintuvą. Draudžiama valymo įrenginį užkasti kitokiu gruntu (pvz., moliu, statybinėmis atliekomis ir pan.). Be to, šiame etape būtina užtikrinti valymo įrenginio horizontalumą. Jam pasiekti naudokite gulsčiuką.

3. Šiame etape valymo įrenginiai turi būti sujungti su dangčiu. Būtina užtikrinti hermetiškumą, todėl naudokite tik kokybiškus klijus-hermetiką (pvz., „Wurth Bond+Seal“) ir kniedes arba nerūdijančio plieno varžtus. Atstumas tarp kniedžių turėtų būti apie 15 cm. Tokiu pat principu tvirtinamos paaukštos arba apžiūros dangtis prie įrenginio dangčio.

4. Talpyklą pildykite vandeniu, o duobę – užpilu vienodais etapais: po 20–30 cm.

5. Prijunkite PVC lauko kanalizacijos vamzdžius prie įtekėjimo ir ištekėjimo movų. Vamzdžių klojimo nuolydis turėtų būti 1–2 cm/m. Vamzdynus reikia tiesti ant natūralaus, neišjudinto grunto. Pagrindas po vamzdynais gali būti įvairus: smėlio, žvyro.

6. Pabaigiame užpylimą iki projektinės altitudės. Viršutinis grunto sluoksnis (20–30 cm) užpilamas juodžemiu. Supilto grunto paviršius turi būti 5–10 cm aukščiau už žemės paviršių. Apsėjame žole.


7. Orapūtės pajungimas

Nuotekų valymo įrenginiai ir orapūtės jungimo metu turi išlaikyti didžiausią leistiną atstumą: 8–10 metrų, todėl, norėdami pajungti orapūtę, galimi du variantai:

1. Montuoti orapūtę negyvenamoje namo patalpoje, kai atstumas tarp namo ir nuotekų valymo įrenginio yra iki 10 metrų. Nemontuokite jos gyvenamosiose patalpose, nes orapūtės keliamas triukšmas nakties metu gali kelti nepatogumų. Taip pat nemontuokite dulkėtose, padidinto drėgnumo vietose, nes sumažėjus oro srautui dėl užteršto filtro, membranų ir vožtuvų veiksmingumo laikas gali sutrumpėti.

Be to, aplinkos temperatūra negali viršyti +40 ºC. Orapūtė negali liestis su siena ar kita statybine konstrukcija, nes tai gali sukelti padidintą triukšmą bei vibraciją. Oro tiekimo vamzdis turi būti kiek galima trumpesnis ir tiesesnis. Po žeme oro tiekimo vamzdžiai turi būti klojami su nedideliu nuolydžiu link vietos, kur yra pastatyti nuotekų valymo įrenginiai – tam, kad nesusidarytų sąlygos kondensato kaupimuisi. Venkite stačių kampų ir posūkių, kad sumažintumėte oro slėgio nuostolius.

2. Lauke, šalia valymo įrenginio, kai atstumas tarp namo ir nuotekų valymo įrenginio viršija 10 metrų. Tokiu atveju orapūtę būtina apsaugoti nuo kritulių, todėl naudokite UAB „Feliksnavis“ pagamintą ir specialiai tam pritaikytą dėžutę.

Dėžutės negalima statyti tokioje sklypo vietoje, kur gali subėgti ir kauptis lietaus vanduo. Sujunkite PE jungtį, esančią valymo įrenginio išorėje su PE jungtimi, esančia dėžutės išorėje. Kad nesusidarytų sąlygos kondensato kaupimuisi vamzdžio viduje ir valymo įrenginiai veiktų nepriekaištingai, oro tiekimo vamzdžiai turi būti montuojami su nedideliu nuolydžiu. Naudokite PVC arba kitos medžiagos vamzdį arba žarną, skirtą montavimui po žeme. Taip pat po žeme nuveskite elektros kabelį apsauginiame šarve iki dėžutės jungties.


8. Valymo įrenginio montavimas po važiuojamąja kelio dalimi

Montuojant nuotekų valymo įrenginį po mažo intensyvumo (transporto apkrova iki 1,5 t) važiuojamąja kelio dalimi, būtina jį apsaugoti nuo transporto priemonių apkrovos. Tam įrengiamos gelžbetoninės apkrovos paskirstymo plokštės.

Gelžbetoninė plokštė turi būti montuojama ant polių. Plokštė negali remtis ant valymo įrenginio: derėtų palikti bent 5–10 cm pločio užpilamo grunto tarpelį. Plokštės dydis kiekvienu atveju apskaičiuojamas projektuotojo-konstruktoriaus individualiai, nes priklauso nuo ją veikiančių transporto priemonių svorio.

Po važiuojamąja kelio dalimi montuojami valymo įrenginiai komplektuojami su perėjimo žiedu, kuris iš standartinio 1,0 m. diametro susiaurėja iki 0,6 m. Ant šio žiedo tvirtinami plastikiniai arba ketiniai kanalizacijos dangčiai.

Žiūrėkite vaizdo įrašą, kaip sumontuoti UAB „Feliksnavis“ valymo įrenginį:

Paleidimas

Paleisti nuotekų valymo įrenginį nėra sudėtinga, todėl tai gali padaryti ir pats vartotojas. Šis tikslas pasiekiamas dviem būdais:

  • Savaiminis paleidimas:

Pasirinkus šį būdą, nuotekų valymo įrenginyje reikia užauginti mikroorganizmus – aktyvųjį dumblą (bakterijas), kurie vėliau skaidys jūsų teršalus. Montavimo metu nuotekų valymo įrenginys turi būti pripildytas vandeniu, orapūtė sujungta su įrenginiu, o prie orapūtės atvesta elektra. Įjunkite orapūtę. Įrenginyje turite matyti burbuliavimą. Prasideda aeravimo procesas.

Pirmąją naudojimo savaitę tiekite nuotekas tik būtiniausiais atvejais (tualetas, dušas). Pirmąjį naudojimo mėnesį ribokite buitinę chemiją, skalbimo mašiną arba indaplovę naudokite tik būtiniausiais atvejais. Tai reiškia, jog per pirmąjį naudojimo mėnesį valymo įrenginiai turi būti pildomi kuo natūralesnėmis nuotekomis.

Pilnu pajėgumu galima pradėti naudotis jau antrąjį naudojimo mėnesį, neribojant savęs buityje. Savaiminį paleidimą geriausia vykdyti, kai oro temperatūra dienos metu nenukrenta žemiau +10 ºC, o naktimis nenukrenta žemiau 0 ºC, kadangi šaltojo sezono metu mikroorganizmai sunkiau dauginasi ir skaidosi.

  • Paleidimas atvežant veiklųjį dumblą:

Įjunkite orapūtę ir aeruokite nuotekų valymo įrenginį vieną parą. Antrą dieną į įrenginį reikia supilti aktyvųjį dumblą iš tinkamai veikiančio biologinio valymo įrenginio. Rekomenduojamas dumblo kiekis – 5–10 % , o koncentracija – 4–6 g/l. Aeruokite įrenginį visą sekančią dieną. Po šios procedūros valymo įrenginiai naudojami be papildomų apribojimų. Toks paleidimo būdas gali būti pritaikytas bet kuriuo metų laiku.

 

Žiūrėkite vaizdo įrašą, kaip greitai ir lengvai paleidžiamas UAB „Feliksnavis“ valymo įrenginys:

 

Kasdienė eksploatacija

Kad Jūsų biologinis BNVĮ veiktų kuo efektyviau ir nekeltų Jums rūpesčių, eksploatuojant jį DRAUDŽIAMA:

X - Pilti bakterijas ir biopreparatus (pvz.: Septic Gobbler, Toilet Gobbler, BioActive, Bio 7 Fosses ir kt.). Šios bakterijos skirtos išgrėbiamų srutų duobių ir kitų anaerobinių kanalizacijos įrenginių kvapų naikinimui ir organinės taršos skaidymui.
X - Tiekti vandens minkštinimo ir nugeležinimo filtrų regeneravimo (plovimo) proceso metu susidarančias nuotekas. Druskos ir kiti mineralai gali ženkliai sumažinti buitinių nuotekų išvalymo efektyvumą. Todėl būtina numatyti atskirą nutekamąjį vamzdį, aplenkiant vietą, kurioje įmontuoti valymo įrenginiai.
X - Pilti kondensacinių katilų susidarančias nuotekas.
X - Pajungti baseinus, kubilus ir pan. Didelis vandens kiekis gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos, o chloras gali paveikti aktyviojo dumblo kokybę.
X - Tiekti paviršines (lietaus) nuotekas. Šioms nuotekoms turi būti įrengta atskira šalinimo sistema.
X - Mesti į klozetą higienos priemonių atliekas, pvz.: popieriniai rankšluoščiai, higieniai įklotai, tamponai, vatos tamponėliai, ausų krapštukai, vystyklai, drėgnos servetėlės, guminiai produktai (pirštinės, prezervatyvai) ir kitas biologiškai nesiskaidančias atliekas.
X - Mesti arba pilti į klozetą, kriauklę arba tiesiai į vietą, kurioje gali būti pažeidžiami valymo įrenginiai tokias atliekas, kurios gali užkišti vamzdžius bei trikdyti visos sistemos darbą, pvz.: kačių kraikas, cigarečių nuorūkos, sodo ir daržo chemikalai, dažai, automobilių filtrų tepalai ir alyvos, medicinos vaistai, statybinės atliekos, smėlis, žvyras ir pan.
X - Pilti dideliais kiekiais maistinį aliejų ir riebalus iš gruzdintuvės arba keptuvės. Leistinas kiekis riebalų – tai riebalų likučiai, susidarę ant lėkščių ar kitų indų.
X - Net ir nesinaudojant valymo įrenginiu, negalima jo palikti tuščio! Nepripildytą valymo įrenginį gali veikti išorinės grunto jėgos, todėl jis visada turi būti užpildytas vandeniu.

Tuo metu, kai eksploatuojami nuotekų valymo įrenginiai, PATARTINA / REKOMENDUOJAMA:

V - Riboti dezinfekcinių priemonių naudojimą, kurių sudėtyje yra chloro arba aktyviojo deguonies. Tokios priemonės žymimos simboliais: „aplinka“, „kaukolė ir sukryžiuoti kaulai“ ir „pavojus sveikatai“.

 
V - Skalbimus tolygiai paskirstyti savaitės bėgyje.
V - Neviršyti buitinės chemijos dozių ir naudoti ją taip, kaip nurodyta ant pakuotės.
V - Naudoti tuos pačius buitinės chemijos preparatus, nes veiklusis dumblas geriau „apdirba“ tos pačios rūšies produktus.
V - Pastatyti šiukšlių kibirą vonios kambaryje, kad higienos priemonių atliekos patektų būtent į jį, o ne į klozetą.
V - Vieną kartą per 3 mėnesius išvalyti orapūtės filtrą, jeigu jis užsiteršė.

Vadovaujantis šiais patarimais valymo įrenginiai gali išlikti funkcionalūs gerokai ilgiau. Primename, jog už naudojimą ir jo padarinius atsako įrenginio valdytojas.

Problemų/trikdžių diagnostika ir šalinimas

Periodinė eksploatacija (dumblo šalinimas)

Nuotekų valymo metu susidarančios atliekos (perteklinis dumblas) turi būti tvarkomos aplinkai saugiu būdu. Kaip nustatyti, kada jau laikas šalinti dumblą? Galite atlikti paprastą patikrinimą: paimkite skaidrų indą (pvz., stiklainį) ir pasisemkite iš valymo įrenginio aeracinės kameros vandens ir dumblo mišinio mėginį. Leiskite mėginiui nusėsti (luktelkite apie 30 minučių). Dumblas gali užimti iki 60 % viso tūrio; jeigu dumblo tūris pasiekia daugiau nei 60 % ribą, laikas šalinti perteklinį dumblą.

Dumblo šalinimo paslaugas atlieka specializuotos įmonės. Prieš valymą išjunkite orapūtę 2–3 valandoms, kad visas dumblas galėtų nusistovėti. Atidarykite dangtį, atsukite oro tiekimo vamzdį, ištraukite jį iš įrenginio, nuplaukite guminį difuzorių. Dumblo kupini valymo įrenginiai išsiurbiami asenizacinės mašinos siurbliais. Svarbu nepamiršti, jog dumblo šalinimas turi būti atliekamas nuo valymo įrenginio dugno. Asenizacinės mašinos siurbimo žarna turi būti nuleista į pačiame centre esantį dumblo šalinimo vamzdį.

Pamatykite, kaip teisingai reikia šalinti perteklinį dumblą:

Technologiniai parametrai (sertifikatai)

FEL tipo BNVĮ atitinka standarto EN 12566-3+A2:2013 „Mažieji iki 50 SGS nuotekų valymo įrenginiai. 3 dalis. Gamyklinės ir (arba) statybvietėje surenkamos buitinių nuotekų valyklos“ priede ZA numatytas charakteristikas ir sąlygas.

BNVĮ FEL buvo išbandyti ir sertifikuoti „Engineering test institute“ Čekijos laboratorijoje (notifikuota įstaiga, Nr. 1965). 2009 m. išduotas sertifikatas, įrenginiai ženklinami CE ženklu.

Nuotekų valymo įrenginiai yra itin efektyvūs. Tai įrodo bandymo metu buvo pasiekti rezultatai:

           

  

Peržiūrėti visus produktų ir įmonės sertifikatus galite čia >>>

Informacija apie sertifikavimą: 

Techniniai parametrai

Modelis

GE

[m³/d]

Našumas

Standartiniai matmenys

El. Energijos sąnaudos [kWh/d]

Orapūčių kiekis

 

H, mm

 

A, mm

 

B, mm

 

C, mm

FEL-4

4

0,8

2150

1540

1000

500

0,81

1

1,79

FEL-6

6

0,9

2340

1640

1000

850

1,13

1

1,95

FEL-10

10

1,5

2690

1780

1000

930

1,99

1

2,44

FEL-15

15

2,25

2800

2180

1000

930

3,98

1

3,67

FEL-25

25

3,75

3700

2380

1000

1130

8,40

2

6,73

Veikimo principas

Įrenginį sudaro: aeracinė kamera, antrinis nusodintuvas bei oro tiekimo sistema (orapūtė ir difuzorius). Nuotekos iš namo pirmiausia patenka į aeracinę kamerą. Jos centre įrengtas smulkiaburbulinis difuzorius. Tiekiamas oras oksiduoja organinius teršalus, aeracinėje kameroje vyksta veikliojo dumblo ir teršalų cirkuliacija.

Praėjus tam tikram laikui, kai yra įjungiami valymo įrenginiai, ant bioįkrovos išsivysto bioplėvelė. Cirkuliaciniam srautui tekant žemyn, sumažėja ištirpusio deguonies koncentracija, todėl viršutiniuose bioplėvelės sluoksniuose vystosi ne tik organinių teršalų skaidymo procesai, bet ir nitrifikacijos procesai (amonio azoto oksidavimas iki nitratų), o apatiniuose sluoksniuose dėl ištirpusio deguonies stokos vystosi denitrifikacijos (deguonies panaudojimo iš nitratų ir nitritų) procesai.

Šie procesai ženkliai sumažina azoto koncentraciją nuotekose ir taip paskatina valymą. Nuotekos ir susidaręs dumblas toliau patenka į antrinį nusodintuvą. Šioje kameroje vyksta separacijos procesas: dumblas atsiskiria (nusėda) nuo išvalyto vandens. Vėliau švarus vanduo persipila per „dantukus“ (dantytą briauną), esančius šalia švaraus vandens surinkimo latako, ir keliauja ištekėjimo vamzdžio link.

Valymo įrenginiai išleidžia buitines nuotekas, kurios nėra kenksmingos aplinkai, todėl jas galima nutekinti į pratekančius vandens telkinius (upės, kanalai, melioracijos grioviai). Nesant tokiai galimybei, vandenį galima filtruoti į gruntą arba kaupti ir naudoti jį vejų laistymui ar automobilių plovimui.

Įmonė „Feliksnavis“ pasirūpins Jūsų buitinių nuotekų valymu. Šiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip veikia valymo įrenginys:

Jeigu norite, jog naudojant biologinių valymo įrenginius Jūsų aplinka būtų aprūpinta švara, kreipkitės į Feliksnavis.lt. Dėl platesnės informacijos galite kreiptis čia >>>

Turite klausimų? Skambinkite: +370 315 58472 arba